Studijoje autorius siekia parodyti, kaip šiais laikais kinta komunikacijos sampratos supratimas ir iškyla poreikis įsižiūrėti ir patikslinti šios sampratos turinį, atitinkantį naujas ir dinamiškai besikeičiančias socialinio ryšio sąlygas nuolat kintant visuomenės technologinėms informavimo galimybėms bei keitimosi informacija kultūrai. Informuodami vienas kitą manome, kad atrandame bendrumo ir bendradarbiavimo motyvą ir iš to darome išvadą apie informacijos pagrindu sutelkiamą visuomenę. Dalis tiesos yra, nes vieningą informaciją turinti visuomenė bendradarbiauja efektyviau, bet visumoje tik intensyvus informavimas neužpildo komunikacinio bendrumo turinio. Komunikacijai gi svarbiau yra santykių kokybė. Taigi informacija suteikia žinojimą apie santykių faktą, o komunikacija – supratimą apie tuos santykius, jų priežastingumą bei reikšmingumą subjektui.