Kristijono Donelaičio poema „Metai“ – tai keturių dalių epinis-didaktinis kūrinys, laikomas lietuvių literatūros klasikos pradžia. Jame vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių – būrų – gyvenimas, jų kasdienybė, darbai, papročiai ir moralinės vertybės. Anot literatūrologo prof. dr. Albino Jovaišo, poemoje „Metai“ K. Donelaitis sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių, pirmuosius lietuvių literatūroje groteskiškus dvarininkų šaržus, nevengė hiperbolizavimo, satyros, burleskos, humoro. Poemai būdinga krikščioniška pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga kalba, kuri parašyta antikizuotu unikaliu (toniniu ir metriniu) hegzametru pėdoje kirčiuojant tik ilgą skiemenį.
1977 m. kūrinys įtrauktas į UNESCO Europos literatūros šedevrų sąrašą.