Šios filosofinės esė – tai XXI amžiaus himnas meilei, kuri, pasak autoriaus, yra ne tik asmeninio gyvenimo, santykių, bet ir kūrybos, mąstymo, politikos variklis. Anot Byung-Chul Hano, tikrosios, mus perkeičiančios, meilės sąlyga – gebėjimas nesitapatinti su kitu, priimti jį ir visiškai atsiduoti; tada kaip kito dovaną atgausime save. Erosas yra ir būtina gyvos minties sąlyga, nes tam, kad išreikštum, kas dar nepasakyta, reikia būti patyrus Kitą – pabuvus draugu, meilužiu. Būti mirusiam meilei reiškia būti mirusiam ir minčiai.
Hanas knygoje nagrinėja Larso von Triero „Melancholiją“, E. L. James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, Gustaveʼo Flaubertʼo „Ponią Bovari“ ir kt., mąsto atsispirdamas nuo Michelio Foucault, Martino Buberio, G. W. F. Hegelio, remiasi Jeanu Baudrillardʼu, Rolandʼu Barthesu, Platonu. Knygoje yra filosofų Alaino Badiou ir Tomo Sodeikos straipsniai.