Kokių įtraukiosios komunikacijos pavyzdžių Lietuvoje žinoma šiandien?

Įtraukioji komunikacija Lietuvoje dar yra gana naujas dalykas.

Komerciniai prekių ženklai (pavyzdžiui, „Camelia“, „Telia“, „Bitė“) pamažu integruoja prieinamumą į savo komunikaciją, kurdami kampanijas apie žmones su negalia, siūlydami jiems naujų paslaugų („Camelios“ siūloma speciali nuolaidų kortelė), pritaikydami turinį regėjimo negalią turintiems žmonėms (bendrovės „Telia“ siūlomi „Hario Poterio“ filmai su garsiniu vaizdavimu).

Kultūros srityje itin pastebimas atnaujintas Vilniaus trumpųjų filmų festivalio prekės ženklas, tapęs ne tik pirmuoju pilnai prieinamu prekės ženklo vadovu, sukurtu pagal visas žinomas universalaus dizaino taisykles, siekiant kasmet didinti festivalio prieinamumą. Atsinaujinęs prekės ženklą Vilniaus trumpųjų filmų festivalis taip pat dalį seansų pradėjo rodyti su garsiniu vaizdavimu, renginiuose ėmė vartoti gestų kalbą, sudarė sąlygas patekti į kino salę žmonėms su judėjimo negalia.

Verta dėmesio ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos ELVIS reklaminė kampanija, kurios svarbiausiu elementu tapo garsas (ELVIS – daugiausia garsinių knygų biblioteka), be to, į šios kampanijos kūrybą buvo įtraukta ir tikslinė auditorija – vyresnio amžiaus skaitytojai.

Vis dėlto reikia pastebėti, tiek verslas, tiek ir kultūros sektorius vis dar įdeda per mažai pastangų ir kol kas negali užtikrinti visiems vienodo prieinamumo prie prekių, paslaugų ir renginių.