Kokios šalys sparčiausiai prisitaiko prie kintančių skaitytojų įpročių ir technologijų pažangos?
Viena itin ryški ypatybė, būdinga šiuolaikiniams informacijos vartotojams, yra išmanaus telefono turėjimas. Išmanųjį telefoną turi net 97,6 proc. 16–64 metų amžiaus interneto vartotojų (Digital 2024 Global Overview Report duomenys). Visi jie jungiasi prie interneto, naudojasi medijomis. Kiekvieną dieną internete praleidžiama vidutiniškai 6 val. 40 minučių. Žmonės nori naudotis medijomis čia ir dabar, kad ir kur patys būtų, bet kokią informaciją nori gauti greitai, be didelių pastangų. Knygos, skaitytos ant sofos, skaitymo patirtį norima pratęsti klausantis jos vairuojant automobilį.
Žvelgiant plačiau, ne tik į dideles anglakalbes šalis, bet ir į mažesnes, pavyzdžiui, Švediją ar Suomiją, matyti, kad leidybos sektorius prie technologijų pažangos (galimybių) ir besikeičiančių vartotojų įpročių prisitaikė lanksčiai ir greitai. Vienas iš svarbiausių poslinkių yra padidėjusi knygų, ypač skaitmeninių tekstinių ir garsinių, formatų įvairovė.
Šiose šalyse iš esmės beveik visi publikuojami leidiniai turi ir skaitmeninę versiją. Ypač populiarios tapo mokslinės fantastikos ir romantinio žanro skaitmeninės tekstinės knygos, nes jų skaitytojams patogumas ir privatumas yra didelė vertybė.
Švedijoje ir Suomijoje beveik visi publikuojami leidiniai turi ir skaitmeninę versiją.
Garsines knygas galima laikyti vienu iš tokių sprendimų, kuris stipriai išplėtė spausdintų knygų auditoriją įtraukdamas į darbą ir atgal keliaujančius, užsiimančius įvairia veikla žmones. Taip pat jaunesniąją kartą, kuriai labiau patinka klausytis, o ne skaityti, ir kuri, jei nebūtų garsinių knygų pasiūlos, galimai tiesiog apskritai neskaitytų, o verčiau klausytųsi tinklalaidžių ar muzikos. Taip pat vadinamoji print on demand paslauga (leidžianti knygų ir kitų leidinių gamybą vykdyti pagal poreikį) naudinga pasiekti skaitinius sparčiai, pigiai ir net esant išparduotam jų tiražui.
Kitaip tariant, patenkinti visų skaitytojų poreikiai, atsižvelgiant į tai, kad vieni skaitytojai teikia pirmenybę skaitmeninėms tekstinėms knygoms dėl jų patogumo ir perkeliamumo, o kiti gali pasirinkti garsines knygas norėdami atlikti kelis darbus vienu metu ar dėl kitų priežasčių. Skaitmeninių tekstinių knygų populiarėjimas taip pat sutampa su dažnėjančiu nešiojamųjų įrenginių (pavyzdžiui, knygų skaityklių ar planšetinių kompiuterių) naudojimu.
Remiantis platformos Statista duomenimis, 2022 m. Švedijoje iš viso buvo išleisti 1064 nauji grožinės literatūros leidiniai kietais viršeliais ir 1094 garsinės knygos. Tačiau daugiausia naujų grožinės literatūros knygų buvo išleista skaitmeniniu tekstiniu formatu – 1144. Pastebėtina, kad Švedijoje yra 10 mln. gyventojų, tad švedų kalbą galima priskirti prie mažų kalbų rinkos.
Susiję šaltiniai, svarbios nuorodos
- Kemp, S. (2024). Digital 2024 Global Overview Report. Number of new fiction book titles and editions published in Sweden in 2022, by format. Statista. Žiūrėta 2024–06–11.
- Nilsson, S. K., Maceviciute, E., Wilson, T., Bergström, A., Höglund, L. (2015). The tensions of e–book creation and distribution in a small–language culture. Northern Lights: Film & Media Studies Yearbook, 13 (1), p. 29–47.