„Baltaragio malūnas“ – poetinis kūrinys, kuris sprendžia išimtinai dvasios problemas ir savitai filosofuoja apie grožį ir negražumą, apie gėrio ir blogio kovą, kurioje neretai triumfuoja blogis, apie vidinę moralinę pergalę po fizinio pralaimėjimo, apie žmogiškosios egzistencijos trapumą. Kūrinys aukština gražią meilę, svajonę, gebėjimą gyventi išdidžiai – pagal savo sielos poreikį, o kilus būtinybei ir grumtis su neganda, nepasiduoti likimui.