„Kukučio baladės“ gimė sovietmečiu, kuris, perfrazuojant Marcelijų Martinaitį, buvo persmelktas visuotine, totalia cenzūra. Mitinės būtybės įkūnijimas mitopoetinėje erdvėje leido laisviau kalbėti Ezopo kalba. Atvirai paliesti temas, kurios sovietinės valdžios buvo cenzūruojamos, draudžiamos.
Kukutis – literatūrinis personažas – įvairus, visur suspėjantis, parašantis apie savo gimimą ir savo mirtį, pardavinėjantis Raseinių turgaus aikštėj, kai kur vaizduojamas kaip vienaakis, vienakojis ir pusiau apakęs, spalvingas, galintis sau leisti kalbėti temomis, kurios viešojoje erdvėje buvo laikomos tabu.