Praleisti meniu

Ar rengiant iliustraciją aprašantį tekstą svarbu, kokio tipo vaizdas yra išsamiai aprašomas?

doc. dr. Lauros Martinkutės portretas
Autorius doc. dr. Laura Martinkutė

Rengiant išsamų vaizdo aprašą vadovaujamasi keliomis bendrosiomis gairėmis, kurios išsamiai aprašytos metodinėje medžiagoje „Išsamaus vaizdo aprašo rengimo principai ir praktika“. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti skirtingų su vaizdu susijusių niuansų, todėl aprašo autorius tokiais atvejais turėtų būti lankstus ir savarankiškai ieškoti būdų, kaip objektyviai, aiškiai, logiškai ir nuosekliai papasakoti apie leidinyje pateiktą iliustraciją. Suprantama, taisyklėse neįmanoma apibrėžti visų įmanomų atvejų, nes iliustratoriai ar dirbtinis intelektas kuria vis naujus grafinius elementus, kurie leidiniuose atlieka skirtingas funkcijas, yra skirtingos stilistikos, nevienodai kompleksiški ir kartais labai konkretūs, o kartais − itin abstraktūs, nerealistiški, sunkiai nupasakojami.

Išsamiai aprašant schemas, diagramas, grafikus ar lenteles labai atsižvelgiama į jų funkciją leidinyje − ką šie grafiniai elementai reiškia, ką apibendrina ar papildo, kokią informaciją perteikia. Kalbant apie knygų viršelius, paveikslėlius ar nuotraukas, pasakytina, kad nereikėtų pamiršti ir meninio aspekto, vaizdo estetinės vertės. Kaip tarpinę kategoriją galima paminėti vaizdus (paveikslėlius ar nuotraukas), kuriais siekiama informuoti, bet dažnai jie yra vertingi ir estetiniu požiūriu − pavyzdžiui, botaniniai, medicininiai, techniniai ar kiti panašaus pobūdžio piešiniai, brėžiniai, žemėlapiai. Prireikus išsamiai aprašyti tokio tipo vaizdus, tik aprašo autorius galės nuspręsti, ar to vaizdo estetika yra svarbi, ar vis dėlto svarbesnis faktų ir informacijos sluoksnis.

Susiję šaltiniai, svarbios nuorodos