Praleisti meniu

Koks turėtų būti išsamus vaizdo aprašas?

doc. dr. Lauros Martinkutės portretas
Autorius doc. dr. Laura Martinkutė

Išsamus aprašas turėtų apimti kuo daugiau pateikto vaizdo detalių, būti aiškios struktūros, apimti svarbius kontekstinius elementus, atsižvelgti į tikslinės auditorijos specifiką. Aprašant vaizdą, kalbama esamuoju laiku. Vengiama cenzūruoti „nepatogius“ vaizdus, pasakojama objektyviai, tiksliai. Atsižvelgiama į iliustracijose ar nuotraukose esantį tekstą, paminimas to teksto turinys, paaiškinama, kokia teksto funkcija ir panašiai. Jeigu aprašomos lentelės, schemos, diagramos, žemėlapiai ar kiti panašūs vaizdiniai objektai, juose esantis tekstas paverčiamas rišliais, logiškais sakiniais ir neišvengiamai tampa išsamaus aprašo dalimi.

Jeigu aprašas per trumpas, per daug abstraktus – lieka nepasakyta svarbi informacija, praleidžiami reikšmingi niuansai.

Per ilgas ir per detalus aprašas gali būti painus ir nesuprantamas, todėl ieškokite kuo aiškesnių, vaizdingesnių ir talpesnių žodžių bei sakinio konstrukcijų. Neapkraukite aprašo nereikalinga ar klaidinančia informacija.

Aktuali informacija teksto kūrėjui / vertėjui

Aprašo tekstas turi būti naudingas tiek neregiui, tiek ir reginčiam skaitytojui. Pagalvokite, koks aprašas Jums patiems padėtų suprasti tai, kas vaizduojama schemoje ar lentelėje. Savo aprašą įvertinkite kritiškai, pagalvokite, ar jį įmanoma suprasti nematant vaizdo, ar aprašas padės nematančiam skaitytojui, ar papildys knygoje tekstu pateiktą informaciją, o gal tik skaitytoją suklaidins.

Aktuali informacija redaktoriui

Redaguojant tekstą būtina atkreipti dėmesį tiek į aprašo kalbos kokybę ir terminiją, tiek ir į teksto nuoseklumą, logiką – svarbu jos nesugriauti.